2013 m. lapkričio 23 d., šeštadienis

Šeštadieniai dviese: Jonas Mekas, Van der Weydenas, Indija, Gerbaud šokoladinė ir kiti geri dalykai

Briuselio vitrina. Norėčau tokio arbatinuko
Atšalo Briuselis. Baigiasi ruduo ir ateina pats nemaloniausias žiemos-ne-žiemos laikas, kai anksti temsta, kartas nuo karto drengia smulkus lietus, pilkai aptrauktas dangus, dūsauja šiaurės vėjas ir anksti temsta. Briuselis atsisuka, sakyčiau, gana šlykščiu profiliu ir geriau jau klaidžioti po jo vidinį pasaulį, nei stengtis pliurzėje ir darganoje įžvelgti kažką romantiško. Geriau vakarais ir savaitgaliais klaidžioti po galerijas ir muziejus, gerti karštą Gerbaud arba Blondeelio šokoladą, mėgautis pašnekesiu jaukioje vyninėje, ragauti gerą kavą, lankyti kino teatrus ir namuose garinti kiniškus koldūnus. Kad būtų jaukiau, kad rankos ir nosys nežvarbtų, kad širdys džiaugtųsi šiltais vakarais.


Jonas Mekas / The Fluxus Wall





Jau su šeštadienius iš eilės mes taip ir darom. Atsibundam, išsirąžom drauge su antrą posmą nusnaudusiu Katinu, išgeriam lovoje rytinę kavą ir apsikutoję traukiam į miestą. Šiandien, pavyzdžiui, beveik nosies tiesumu į BOZAR'ą, kur pasimėgavom "Jonas Mekas / The Fluxus Wall" ekspozicija (nemokama) ir apžiūrėjom vieną iš "Europalia" parodų, skirtų Indijai - "The Body in Indian Art". Žiūrėjau žiūrėjau į tuos nuostabius akmens ir medžio reljefus, skuptūras bei piešinius ir supratau, kad nieko aš apie tą Indiją nežinau. Na, neskaitant to, kad kažkada žiūrėjau filmą apie Sipajų sukilimą ir kažkada, ankstyvoje paauglystėje teko matyti charakteringų Indijos kino šedevrų. Maždaug tuom ir baigiasi mano Indijos pažinimas, todėl dauguma eksponuojamų kūrinių (net ir su etiketėmis) man mažai ką sakė. Trūksta backgroundo - reikėjo pasiimti bent audiogidą… Na, bent galiu pagirti parodos kuratorius - ekspozicija labai estetiška, konceptuali, svari ir saikinga. Įsivaizduoju, kad besižavintiem Indijos kultūra ši paroda (ir viso kitos iš šio pusmečio "Europalia" festivalio) suteiktų daug džiaugsmo.

Europalia BOZAR'e


The Body in Indian Art

The Body in Indian Art. Maždaug taip ir radosi gyvybė

Aną šeštadienį su tokiu pat malonumu susipažinom su spalvingu Roger van der Weydeno pasauliu Musées Royaux des Beaux-Arts. Žinau, kad taip negalima sakyti, bet vis tiek pasakysiu - gražu. Ekspozicija labai išsami, profesionaliai parengta, audiokomentarai - tik tokie kiek ir kokių reikia. Tikrai rekomenduoju apsilankyti - malonumas garantuotas.

Laurent Gerbaud šokoladinė

Karštas Laurent Gerbaud šokoladas
Karštas Laurent Gerbaud šokoladas

Tai štai, iš BOZAR'o perbėgom gatvę ir užsukom į Laurent'o Gerbaud šokoladinę. Kaip jis pats prisiekia, čia gaminamame šokolade nerasite nei cukraus, nei sviesto, nei alkoholio, nei sojos lecitino, nei konsertvantų, nei kitokių dirbtinių priedų. Kitaip sakant, Laurent'as naudoja Domori šokoladą ir derina jį su apelsinų, greipfrutų ir citrinų žievelėmis, cukruotais kumkvatais, džiovintomis kriaušėmis, Korsikos slyvomis, Sicilijos migdolais ir kitais paprastais ir mažiau paprastais vaisiais, sausainiais ir riešutais. O karštas Gerbaud šokoladas, tikriausiai, skaniausias Briuselyje - tirštas, sodraus skonio ir kvepia šokoladu. Su juo taip pat atneša stiklinaitę vandens - jei staiga apsaltų širdis ;)

Corica. Kokios kavos ir kaip paruoštos norėtumėte paragauti?

Pasaldinę pavakarę patraukėm į savo geriausią kavos parduotuvę ir espresinę - Corica. Ją man kažkada užrodė grupiokė Katharina. Ir tikrai, šioje mažoje kavos ir arbatos parduotuvėlėje galima ne tik nusipirkti šviežios kavos (kava skrudinama tris kartus per savaitę - o kvapas tuomet koks sklinda per visą gatvę…), bet išgerti pagal pageidavimą sumaltos ir paruoštos espreso kavos. Mes vat, vieną kartą net Kopi Luwak kavos čia gėrėme. Puodelis atsėjo 9 eurus, bet skonis ir skonio nušvitimas to vertas. Superinė kava - ramaus ir gilaus skonio, neturinti nė mažiausios rūgščios užuominos.

Nusipirkom savo pamėgtų Papua New Guinea pupelių ir žvalgydamiesi į jaukias kalėdėjančias vitrinas bei atsispyrę "Bia Mara" vylionėms (čia šefas vaišina žiauriais gerais "fish&chips"), nupėdinom į Azijos maisto produktų prekybos centrą "Kam Yuen", iš kurio namo parsigabenom kiniškų koldūnų, sojos padažų ir acto. Paprastai čia perkam arbatą, ryžius, makaronus, soją. Platesnis pasirinkimas ir mažesnės kainos nei belgiškuose maisto prekių parduotuvėse.

Štai toks mūsų lapkričio šeštadienis. Belaukiant kol gatvėse užsižiebs šventinės lempelės, pakvips kaitinamas vynas, spraginami migdolai ir prieskoniniai meduoliai. Šiandien miestas dar tik ruošėsi šventiniam šurmuliui - Grand Place iškilo skarota eglė (jokių elektroninių eksperimentų šiais metais), aplink biržą pradėjo dygti prekybinis miestelis. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą