2011 m. rugsėjo 5 d., pirmadienis

Rugsėjo šeštadienis Ostendėje

















Rašyti apie Belgijos orą tai tas pats, kaip rašyti apie nieką, pilstyti iš tušio į kiaurą ar su pliku pešiotis. Beveik visuomet tinka trys žodžiai "lyja" arba "tuoj lis". Neįtikėtina išimtis buvo balandžio mėnuo. Ne pavasaris, o svajonė. O vos tik išaušo birželio pirmoji - susirinko debesys ir pradėjo lyti. Nieko nuosbaus, nieko keisto ir net gi nieko blogo. Viskas taip, kaip ir turi būti. Kai toks beveik-tuoj-tuoj-lis-oi-jau-lyja oras tęsėsi visą vasarą, stėbėjausi, kodėl Belgijos parduotuvėse pardavinėjama tiek daug suknelių. Vis tiek, geriausia vasaros eilutė - kaliošai ir skėtis. Na ir tarp jų dar kas nors atsparus drėgmei. Todėl maloniai nustebau kai rugsėjis prasidėjo saulėtai ir sausai, o pirmą rugsėjo šeštadienį termometro stulpelis, pats nepaliaujamai stebėdamasis, užsiropštė iki pat 29'C. Oho! Tokiu oru nieko kito nelieka, tik traukti iš Briuselio kur nors arčiau gamtos: į kukurūzų labirintą, topiarų parką ar prie jūros. Kaip žinia, nepanorę kišti nosies lauk iš miesto galėjo degustuoti belgišką alų visą savaitgalį Grand place vykusioje Alaus šventėje.

















Mudu patraukėme jūros link, nosies tiesumu į Ostendę. Atomobilių kelyje buvo begalė, todėl dvigubai prailgo kelionė ir netikėtai užklupo nuožmus alkis. Pirmasis sustojimas - Ostendės centras, kur nors, kur kas nors gamina maistą. Neprisimenu nei pavadinimo, nei adreso (matyt, iš bado jau buvo aptemusios akys), bet kažkur suvalgiau vieną iš tradicinių Belgijos patiekalų - svieste keptą jūros liežuvį, o sutuoktinis suraitė visai neblogą steikiuką. Akims prašviesėjus išvydome pagrindinėje miesto gatvėje vykstačią visuotinę mugę-išpardavimą (net GB dalyvavo;), mat ko nenupirks poilsiautojai paskutinėmis atostogų dienomis - tas gulės sandėliuose iki kitos vasaros) ir išgirdom pro šalį žygiuojantį išprakaitavusį miesto orkestrą. Va, taip švenčiama vasara.

















Iš šurmulio šiaip ne taip išnešėm kudašius į beveik mediatyvią pakrantę miesto pakraštyje. Pagaliau tyla ir sūrus vėjas, danguje plazdenantys spalvoti aitvarai ir retkarčiais pradundantis tramvajus. Vanduo sūrus.

































Pavakarį, prieš išvažiuodami į sostinę, sustojom apžiūrėti šalia uosto įrengtų šliuzų ir ardekiško tilto.
























Viskas, šeštadienis ir vasara baigėsi.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą