Savo tinklaraštyje dažniausiai pasakoju apie atradimus ir naujus patyrimus, o šįkart tenka rašyti apie tai, ką praradome. Gal čia aš truputį ir per daug skambiai pasakiau, nes šį praradimą, manau, kompensuosime kitą rudenį, bet tiks. Na, o jei žmoniškai, tai nesudalyvavom belgiško alaus savaitgalyje (hm... o gal tai kaip tik sėkmė?). Žinojom, žinojom, kad toks bus ir ruošėmės, bet: 1) neradom deramos kompanijos; 2) dar Lietuvoj būdama susigadinau koją, tad vaikščiojimas ir ilgas stovėjimas tomis dienomis buvo šiek tiek komplikuotas.
Kad galėtumėme bent įsivaizduoti ir kitiems papasakoti, kaip viskas išrodo, nuslinkome į Grand Place pasižvalgyti. Tryliktą kartą vykstantį alaus savaitgalį organizuoja Belgijos aludariai. Šventė prasideda penktadienį mišiomis Šv. Mykolo ir Šv. Gudulės katedroje, uždaru priėmimu rotušėje, apdovanojimais ir kitokiais geriausių aludarių pagerbimais. O tuomet, pavakarį, prasideda liaudies alaus fiesta Didžiojoje aikštėje. Šeštadienį per miestą keliaują alaus statinių ir vežimų eisena, vyksta aludarių paradas, sekmadienį - tęstinė alaus fiesta su animacija.
Alaus, kurį pilsto daugiau kaip pusšimtis alaus daryklų, galima paragauti visokio (bet man "Moeder Lambic" meniu įspūdingesnis). Tik reikia atstovėti netrumpą eilę iki žetonų kiosko, o po to panašią dar ir prie pasirinktos daryklos stendo. Jei ruošiatės degustuoti iš širdies, atstovėję eilę žetonų prisižerkit pilnas kišenes.
Sekmadienį buvo galima praktiškai neklystant atskirti tikrus alaus mėgėjus, kurie šventėje sąžiningai dalyvavo nuo penktadienio pavakarės ir prašalaičius turistus :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą